Nerimas yra mokytojas, o ne kliūtis ar kažkas, kas turi būti pašalinta, racionaliai paaiškinta, vengtina ar išspręsta.

Nerimo sąvoka psichiatrijoje vartojama nuo 1904 m. Ši psichiatrinė reikšmė, grindžiama medicininiu modeliu, vis dar yra plačiai paplitusi šiuolaikinės kultūros kontekste. Tai reiškia, kad nerimas yra laikomas kenksmingu ir turi būti pašalintas arba sustabdytas, o tai yra susiję su nuostata, kad geras gyvenimas turi būti lengvas gyvenimas.

Laikantis tokios nuostatos, klientams dažnai skiriami vaistai, arba mokoma atsipalaidavimo, streso valdymo ar kitų technikų, kuriomis siekiama kontroliuoti, ar pašalinti nerimo simptomus. Iš savo patirties pastebiu, kad klientai retai noriai pradeda vartoti ar tęsia medikamentinį gydymą, Jie tai daro, nes mano, kad neturi pasirinkimo. Tokie klientai nežino ką daugiau galėtų daryti. Jie elgiasi pasyviai, nerimą laiko medicinine problema ir nuolat bando jo priežastis paaiškinti genetiniu paveldimumu ar fiziologija.

Polinkį nerimauti galime laikyti anksčiau gyvenime, greičiausiai vaikystėje, patirto nerimą išprovokavusio įvykio, pasekme. Tikėtina, kad toks patyrimas prisideda prie įpročio nuolat nerimauti dėl ateities, formavimosi. Visa tai tik patvirtina, kad mūsų gyvenimą įtakoja daugybė atsitiktinumų ir neapibrėžtumo (nežinomybės).

Egzistenciniu požiūriu nerimo jausmas yra susijęs su:

• mūsų gimimu tam tikroje vietoje ir tam tikru laiku (to mes patys nepasirinkome)
• noru gyventi prasmingą gyvenimą ir sunkumu tą prasmę įžiūrėti
• būtinybe rinktis, nežinant kokios bus to pasirinkimo pasekmės ir žinant, kad tuo momentu prarasime kitas pasirinkimo galimybes
• žinojimu, kad mūsų gyvenimas neišvengiamai veda link mirties

Žmogaus kasdieniame gyvenime nerimas gali reikštis ne tik padidintu nerimastingumu, bet ir nuolatine įtampa, pasitikėjimo savimi trūkumu, priklausomybe, nervingu jauduliu, fobijomis, depresija, sutrikusiu miegu. Iš tikrųjų visos šios būsenos padeda išvengti gąsdinančio įsisąmoninimo, kad mūsų gyvenimas yra trapus dėl nuolat pasitaikančių atsitiktinumų ir garantijų jų išvengti, nebuvimo. Deja, toks vengimas tik dar labiau apsunkina žmogaus būseną.

Egzistencinis terapeutas nerimą supranta kitaip nei kitų terapijų profesionalai. Į nerimą žvelgiama kaip į neatsiejamą nuo gyvybės ir gyvenimo duotybę – kaip į priminimą, kad esame gyvos ir prasmės siekiančios būtybės.

Be to, nerimas nėra tai kas mus ištinka, tai yra mūsų vidinis patyrimas. Kai kalbame apie nerimą, tiksliau būtų sakyti “ Aš esu neramus”, “Aš išgyvenu nerimą”, o ne “ Mane apėmė nerimas” ar “ Mane kankina nerimas”.

Nerimą galime patirti 4 būdais:

• kaip fizinį nerimą, kad galime prarasti sveikatą ar materialią gerovę
• kaip socialinį nerimą, kad kiti žmonės mūsų nemylės arba mes jiems nepatiksime, ir todėl neturėsime draugų
• kaip asmeninį nerimą, kad negalime visko gyvenime kontroliuoti, kaip dažnai klaidingai esame linkę manyti
• kaip dvasinį nerimą, kad vertybės, kuriomis gyvenime vadovaujamės, ateityje gali pasirodyti klaidingos

Vis dėlto nerimas yra vertingas ir naudingas. Pavyzdžiui, važinėti dviračiu judriomis didmiesčio gatvėmis, nesuvokiant pavojingumo, būtų kvailystė ir greičiausiai taptų avarijos priežastimi. Realią tikrovę atspindinti baimė padeda mums išlikti budriems ir padeda gyventi. Neatitinkanti tikrovėje egzistuojančių grėsmių (padidinta ar sumažinta) baimė gali suvaržyti mūsų gyvenimą. Tačiau šį skirtumą ne taip lengva nustatyti. Būtent šiuo momentu gali padėti egzistencinis terapeutas. Jis gali padėti suprasti skirtumus ir kartu su klientu ištirti, kokiu būdu klientas sugeba save supainioti.

Taigi, terapeutas gali padėti klientui geriau susipažinti su nerimo būsena, gariau suprasti ją, atskleisti jos prasmę. Nerimas yra ne tik žmogaus silpnumo išraiška, bet ir potenciali jo jėga, jei mokomės priimti jį kaip neatskiriamą gyvenimo dalį.

Daugumą panikos atakas išgyvenančių žmonių labai gąsdina ypač intensyviai fiziškai pasireiškiantis nerimas. Tuo metu kyla baimė patirti širdies smūgį ir mirti. Panikos ataka yra staigus anksčiau besikaupusios, atkakliai neigtos ir neįvardintos emocijos įsisąmoninimas. Šią, itin nemalonią būseną lengviau išgyventi gali padėti supratimas, kad panikos ataka yra įvykis, kuris visada trunka tam tikrą laiko tarpą, ir kuris praeina. Vis gi, šio įvykio kilimo prasmę dar būtina suprasti dirbant kartu su terapeutu.